vyrija

vyrijà sf. (2) K.Būg, OG152, RŽ, DŽ, NdŽ, KŽ, výrija (1) NdŽ; L, Rtr 1. col. visi vyrai, vyrų visuma: Výrija yra visi vyrai J. Į kūlę susirinko visa vyrijà Lkv. Kad susirinko kult viena vyrijà Ds. Vokiečių tauta stovi su savo vyrija mūsuose Vd. Prasimušė tamsoj pirmi aušros ženklai, kurių jau vyrija seniai pasilgus laukė A.Damb. Šventojoje Žemaitijos žemėje atgims Lietuvos vyrija. Susitelks kaip anais devynioliktais metais ir Aukščiausias laimins mūsų žingsnius M.Katil. Pradeda rinkties vyrija, ir beregint traukia visa kompanija šunimis vedini miškan Blv. 2. Š, BŽ105,246, Šlč, DŽ, VšR vyrų sueiga, vyrybė: Eiti, rinktis į vyrìją Jn(Slv). Į krivuilę, į výriją eit J.Jabl(Grš). Kaimo vyrijos buvo šaukiamos arba siunčiant krivulę, arba pučiant ragą LEX226. Tie kratymai tik apalsino policiją ir išdrąsino lietuvius, kurių vyrijos tiesiog pradėjo reikalauti nuo valdžios savo laikraščių ir knygų Vrp1897,1(V.Kudir). Nekiek mūsų tepateko ir apskričių vyrijosin A.Sm. Vyrai, kuopon! Rytoj bus vyrijà (vyrybė) J.Jabl. Knygelėje parodyta: kokie mūsų vaitai, valsčių raštininkai, ką ir kaip sprendžia valstiečiai savo susirinkimuose (vyrijose, kuopose) J.Jabl. Tą paprotį nurodo ar liudytojai, ar dažnų dažniausiai sodžiaus vyrija savo nutarimais LTII198. Tai prasidėjo nuo to, kai tik jie susipyko vyrijoj HI.